Baltligė – vitiligo, arba baltmė
Norėčiau plačiau sužinoti apie baltligę, arba vitiligo. Man 37 m., o baltos dėmės ant kūno atsirado dar vaikystėje. Visus tuos metus dėmių tik daugėjo, esančios plėtėsi. Labiausiai trukdo tai, kad dėmių yra ant veido ir rankų. GINTARĖ, VILNIUS
Vitiligo, arba baltmė, – tai liga, pasireiškianti baltų dėmių atsiradimu ant kūno dėl melanino (pigmento, suteikiančio spalvą odai, plaukams ir akims) netekimo. Liga pasireiškia, kai ląstelės, gaminančios melaniną, žūva ar dėl kokių nors priežasčių nustoja jį gaminti. Baltme serga 1-2 žmonės iš 100, dalis sergančiųjų ją paveldi.
Nors teorijų, aiškinančių ligos priežastis ir patogenezę, yra daug (imunogeninės, genetinės, neurogeninės), tikslus ligos mechanizmas iki šiol nėra aiškus. Aprašomi atvejai, kai liga prasidėjo po stipraus emocinio streso ar odos nudegimo saulėje.
Daugeliu atvejų vitiligo nereikia gydyti. Pažeistą odą pavasarį ir vasarą būtina tepti kremais su UV filtrais, nes baltos dėmės visiškai neturi pigmento, apsaugančio nuo saulės. Kosmetiniai defektai gali būti sumažinami maskuojamąja pudra ir kitomis priemonėmis. Tam tikrais atvejais, kai dėmės užima gana didelį odos plotą, galimas medikamentinis gydymas.
Šiuo metu naudojami gydymo metodai: kortikosteroidų tepalai, imunomoduliatorių tepalai, PUVA terapija (psoralenas ir UVA spinduliai), trumpųjų bangų UVB spinduliai, depigmentacija (jei dėmės apima daugiau kaip 50 proc. kūno), chirurginės priemonės (odos persodinimas, mikropigmentacija). Tačiau beveik visi išvardyti metodai turi daugiau ar mažiau išreikštą pašalinį poveikį, todėl reikia gerai pagalvoti, ar tikrai verta imtis gydymo.
Į skaitytojos laišką atsakė Dainius DAUNORAVIČIUS, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos vyresnysis gydytojas rezidentas.
šaltinis: Respublika
2009 lapkričio mėn. 10 d.